Paskelbti žymą
Pradėkime nuo to, kas yra kineziterapija. Tai sveikatos priežiūros kryptis, lavinanti koordinaciją ir pusiausvyrą, didinanti judesių amplitudę, lankstumą, stiprinanti didžiuosius kūno raumenis, padedanti atrasti tinkamus judėjimo šablonus. Šios srities specialistai moko judesių planavimo. Tai prisideda prie taisyklingesnio bei stabilesnio veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, ėjimo, bėgimo, lipimo ir kitų. Kineziterapeutų tikslas – pagerinti vaikų gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, t.y. judėti kuo sklandžiau pagal jų galimybes bei amžiaus tarpsnį. Į klausimą, kada reikalingas kineziterapeuto įsitraukimas augant vaikui, Gina atsako:
- kai vėluoja judesių raida;
- yra kaklo, liemens ar viso kūno asimetrija;
- esant padidėjusiam ar sumažėjusiam raumenų tonusui (hipertonusas , hipotonusas);
- esant laikysenos sutrikimams ar nustatytai skoliozei;
- esant plokščiapėdystei;
- vaikštant ant pirštų galų;
- kylant judesių planavimo sunkumų (dispraksija);
- raidos sutrikimų atveju.
Tuo tarpu ergoterapijos atstovai dirba su smulkesnėmis užduotimis, kurios neretai pareikalauja ir mažesnių raumenų grupių įsitraukimo. Pateiksime pavyzdį – jeigu kineziterapeutas lavina stambiuosius raumenis – gebėjimą išlaikyti stabilų liemenį, remtis rankomis, tai ergoterapeutas moko kaip paimti ir valdyti rašymo priemonę: vedžioti kontūrus ar piešti. Ergoterapeutai yra neatsiejami ir nuo mokymo pažinti emocijas, jas išreikšti. Jeigu vaikams atsiranda baimė išsipurvinti rankas ar yra neįprastai jautrūs tam tikriems paviršiams – situaciją suvaldyti suskubs ne kas kitas, o ergoterapeutas. Galima apibendrinti, kad ergoterapija ieško priežasčių, iš kur kyla apribojimai veikti, todėl specializuojasi šiose srityse: smulkiojoje motorikoje, sensorinėse sistemose, pažintiniuose įgūdžiuose bei socialiniuose ryšiuose.
Gina Šegždaitė dar prideda, kad vaikų raidai yra svarbu ne tik lankytis pas specialistus, bet ir sukurti tinkamą aplinką namuose. Jeigu vaikui sunku sutelkti dėmesį į vieną veiklą, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Galbūt jis yra jautrus aplinkiniams garsams, o gal veiklos kambaryje tiek daug, jog sunku išsirinkti vieną? Ergoterapeutai konsultuoja net ir tinkamos aplinkos įrengimo klausimais.
Štai specialistės atsakymas, kada reikėtų kreiptis į ergoterapeutą:
- kai vėluoja vaiko smulkiosios motorikos raida;
- sunku, atsisako atlikti rašymo, vedžiojimo, kirpimo veiklas;
- kyla vizualinės – motorinės integracijos (akies – rankos koordinacijos) sunkumų;
- pastebite padidėjusį ar sumažėjusį jautrumą sensoriniams dirgikliams;
- kyla mokymosi sunkumų;
- sunku išlaikyti dėmesį ties atliekamomis veiklomis;
- sunku suplanuoti ir atlikti kasdienes veiklas (valgymas, rengimasis, asmens higiena);
- sudėtinga žaisti žaidimus su bendraamžiais, plėtoti žaidimo siužetą ir pan.
Nors kineziterapija ir ergoterapija dirba skirtinguose lygmenyse, tačiau visuomet siekia bendro tikslo – palengvinti vaikų prisitaikymą prie kintančios aplinkos, padėti formuoti įgūdžius, neatsiejamus nuo kasdienių veiklų, sumažinti skausmų ar traumų tikimybę bei sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Nėra retas atvejis, kuomet šeimos, ieškančios pagalbos pas kineziterapijos atstovus, vėliau apsilanko ir pas ergoterapeutą. Tam, kad šiuos specialistus rastumėte vienoje vietoje Gina į terapinį centrą „Aš pats“ pakvietė prisijungti ilgametę patirtį turinčią kineziterapeutę. Abi specialistės dirba su šeimomis, kurios ieško papildomų žinių apie raidą ir nori suteikti pažinimo džiaugsmo kupiną vaikystę. Taip pat ir su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, cerebrinį paralyžių, galvos ir nugaros smegenų traumas ar genetinius sutrikimus. Jeigu nesate tikri, kokia pagalba reikalinga jūsų vaikui, pirmiausiai galite pasikonsultuoti su mumis.
